Mamerta siejama su senoviniu dievybės vardu Mamers. Šis oskų kalbos žodis lietuviškai aiškinamas kaip „Marsas“ arba „Marso dievybė“.
Mamers buvo senovės italikų tautų dievybė. Romėnų tradicijoje jis tapatintas su Marsu, karo ir valstybės globėju. Todėl vardas netiesiogiai siejamas su Marso globa, apsauga ir karine jėga.
Pažodinis aiškinimas remiasi dievybės vardu, o ne savarankišku kasdienės kalbos žodžiu. Dėl šios priežasties reikšmė dažnai pateikiama kaip „Marso globojama“ arba „priklausanti Marsui“.
Senovės Romoje Marsas reiškė ne vien karą. Jis buvo susijęs su žeme, derliumi, bendruomenės saugumu ir valstybės tvarka. Dėl to simbolinis vardo aiškinimas gali apimti apsaugą, pareigą ir ryžtą.
Krikščioniškoje aplinkoje šis aiškinimas išliko daugiausia per šventųjų vardų tradiciją. Istorinė reikšmė ir simbolinės interpretacijos nėra tas pats. Pirmoji remiasi kalbiniais bei kultūriniais šaltiniais, o antroji priklauso vėlesniam vardų aiškinimui.
Mamerta reikšmė skirtinguose šaltiniuose gali būti nusakoma keliais artimais variantais. Dažniausi jų sieja vardą su Marsu, jo globa arba apsaugine dievybės galia.
