Luminata siejama su lotynų kalbos žodžiu „luminata“, kuris lietuviškai reiškia „apšviesta“, „nušviesta“ arba „šviesa apdovanota“. Pažodinė reikšmė nurodo būseną, kai daiktas, žmogus ar erdvė yra apšviesti. Šis žodis siejamas su lotynišku šviesos žodynu, kuriame svarbi šviesos ir regimumo samprata.
Luminata simboliškai gali reikšti aiškumą, spindesį ir išryškėjimą. Krikščioniškoje tradicijoje šviesa dažnai siejama su dieviška tiesa, viltimi ir dvasiniu vedimu. Tai kultūrinė interpretacija, o ne tiesioginė vardo reikšmė. Romėniškame pasaulėvaizdyje šviesa galėjo žymėti dieną, regėjimą ir tvarką.
Kai kuriuose šiuolaikiniuose aiškinimuose Luminata verčiama kaip „švytinti“ arba „šviesioji“. Tokie variantai išplečia pažodinį vertimą, tačiau išlaiko tą pačią pagrindinę prasmę. Skirtingais laikotarpiais šviesa dažnai buvo vartojama kaip žinojimo, tyrumo ir atsinaujinimo simbolis.
Luminata reikšmė gali būti suprantama tiesiogiai arba simboliškai. Tiesioginis aiškinimas remiasi lotyniška žodžio forma, o simbolinis priklauso nuo konkrečios kultūros ir tradicijos.
