Lukas siejamas su lotynišku žodžiu „lux“, reiškiančiu „šviesa“. Vis dėlto šis aiškinimas dažnai laikomas simboline, o ne vienintele moksline interpretacija.
Pažodinė reikšmė „šviesa“ gali būti suprantama kaip aiškumo, vilties ir dvasinio spindesio simbolis. Krikščioniškoje tradicijoje šviesa reiškia tiesą, tikėjimą ir Dievo artumą. Šis aiškinimas ypač sustiprėjo dėl evangelisto Luko vardo vartosenos religiniuose tekstuose.
Senovės kultūrose šviesa dažnai buvo siejama su saugumu, pažinimu ir tvarkos atkūrimu. Graikų bei romėnų pasaulėžiūrose šviesos simbolika buvo susijusi su dieviškumu, išmintimi ir gyvybės šaltiniu. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginiai vardo apibrėžimai.
Kai kuriuose vardotyros šaltiniuose pateikiamas ir kitas aiškinimas. Pagal jį vardas siejamas su asmeniu iš Lukanijos, senovinio Italijos regiono. Todėl reikšmė gali būti aiškinama kaip „Lukanijos gyventojas“.
Lukas šiandien dažniausiai suvokiamas per šviesos, aiškumo ir religinės tradicijos simboliką. Skirtingais laikotarpiais šios reikšmės akcentai kito, tačiau pagrindiniai vaizdiniai išliko panašūs.
