Luiza reiškia „šlovinga kovotoja“ arba „garsėjanti mūšyje“. Ši reikšmė siejama su senosios germanų kalbos žodžių junginiu „hlud wig“. Žodis „hlud“ reiškė „šlovę“, „garsą“ arba „pasižymėjimą“, o „wig“ reiškė „mūšį“ ar „kovą“.
Pažodinė reikšmė apibūdina ne kasdienį konfliktą, o seną kario garbės sampratą. Joje svarbūs drąsa, ištvermė, reputacija ir gebėjimas apginti savo bendruomenę. Luiza kultūriniuose aiškinimuose dažnai siejama su kilnia kova dėl teisingo tikslo. Tai simbolinė interpretacija, o ne objektyvus asmens apibūdinimas.
Viduramžių Europos tradicijoje tokia reikšmė buvo susijusi su valdovų, riterių ir karinių globėjų įvaizdžiais. Krikščioniškoje kultūroje kovos motyvas vėliau dažnai įgijo dvasinę prasmę. Jis galėjo reikšti kovą su neteisybe, pagundomis ar moraliniais išbandymais.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas trumpesnis aiškinimas „šlovinga“ arba „garsioji“. Šios formos pabrėžia pirmąją sudurtinio žodžio dalį. Kita reikšmės dalis išlaiko ryšį su kova, todėl vardas jungia garbės ir ryžto simboliką.
