Lozorius reiškia „Dievas padėjo“ arba „Dievas yra pagalba“. Tai lietuviškas biblinio vardo reikšmės aiškinimas, siejamas su dieviškos pagalbos samprata.
Hebrajų kalboje vartojama forma אֶלְעָזָר, perteikiama kaip Elʿazar arba Eleazar. Jos sandaroje atpažįstami žodžiai „El“, reiškiantis Dievą, ir „azar“, reiškiantis padėti. Todėl pažodinis vertimas siejamas su Dievo pagalba, Dievo parama arba Dievas padėjo.
Krikščioniškoje tradicijoje Lozorius tapo prisikėlimo, vilties ir gyvenimo atnaujinimo simboliu. Ši simbolika susijusi su Evangelijoje aprašomu Betanijos Lozoriumi. Tekste pasakojama apie jo prikėlimą iš mirties. Tai religinis pasakojimas, o simbolinės išvados priklauso tikėjimo tradicijai.
Viduramžių Europoje Lozoriaus reikšmė dažnai sieta su kantrybe, išbandymų įveikimu ir Dievo gailestingumu. Vėlesnėje kultūroje vardas kartais įgijo sugrįžimo po sunkumų prasmę. Toks aiškinimas yra simbolinis, o ne tiesioginis žodyno vertimas.
Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiama ne praeities pagalba, bet nuolatinė dieviška globa. Abi interpretacijos remiasi ta pačia semantine šaknimi ir neprieštarauja viena kitai. Lozorius šiuose kontekstuose reiškia ne charakterį, o religinę vilties ir pagalbos idėją.
