Loreta dažniausiai aiškinama kaip vardas, siejamas su lauru ir laurų vainiku.
Jo reikšmės pagrindas yra lotynų kalbos žodis laurus, lietuviškai reiškiantis laurą arba laurų medį. Senovės Romoje laurų vainikas žymėjo pergalę, garbę ir išskirtinį pripažinimą. Šis kultūrinis simbolis susijęs su poetais, karvedžiais ir viešų varžybų nugalėtojais.
Krikščioniškoje tradicijoje lauras kartais suvokiamas kaip ištvermės ir amžino gyvenimo ženklas. Tokia interpretacija kyla iš visžalio augalo savybių. Tai simbolinis aiškinimas, o ne pažodinis vardo vertimas.
Kai kuriuose šaltiniuose vardas siejamas su itališka forma Loretta. Ši forma gali būti laikoma mažybine vardo Lore arba giminingų Laurentius formų atmaina. Dėl šios priežasties pateikiami du artimi aiškinimai: lauras ir sąsaja su Loreto vardu.
Loreta reikšmės suvokimas skirtingais laikotarpiais rėmėsi garbės, pergalės bei religinės ištvermės simbolika. Pats vardas nereiškia konkretaus žmogaus charakterio ar gyvenimo kelio.
