Lorensas siejamas su lotynišku žodžiu Laurentius. Pažodžiui jis reiškia „kilęs iš Laurentumo“ arba „Laurentumo žmogus“.
Laurentumas buvo senovės miestas Latiumo krašte, netoli dabartinės Romos. Vėliau šis vietovardis susietas su lauru, nes lotyniškas žodis laurus reiškia laurų medį.
Dėl šios sąsajos reikšmė dažnai aiškinama kaip „vainikuotas laurais“. Tai nėra pirminis pažodinis vertimas, o vėlesnė kultūrinė interpretacija.
Senovės Graikijoje ir Romoje laurų šakelė simbolizavo pergalę, garbę bei poetinį talentą. Romėnų tradicijoje laurų vainikai buvo skiriami karo vadams, poetams ir varžybų laimėtojams.
Krikščioniškoje kultūroje Lorensas siejamas su šventuoju Laurynu Romiečiu. Jo istorija suteikė vardui religinį ir kankinystės kontekstą.
Viduramžiais laurai tapo išsilavinimo, pripažinimo ir kūrybinio pasiekimo ženklu. Dėl to reikšmė įgijo platesnį simbolinį atspalvį.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Lorensas verčiamas kaip „laurais apvainikuotas“. Šis aiškinimas remiasi simbolika, o ne atskira lotyniška žodžio forma.
