Liutauras pažodžiui aiškinamas kaip junginys, siejamas su dviem lietuviškais žodžiais: „liūtas“ ir „tauras“. „Liūtas“ lietuvių kalboje reiškia didelį plėšrų katiną, o „tauras“ – laukinį galviją, gyvenusį Europos miškuose. Todėl vardui priskiriama dviguba reikšmė – „liūtas ir tauras“ arba „liūtiškas tauras“.
Šis aiškinimas daugiausia remiasi simboliniu vardų sandaros suvokimu. Liūtas įvairiose kultūrose siejamas su valdžia, drąsa ir karališkumu. Tauras baltų tradicijoje simbolizuoja laukinę gamtos jėgą, ištvermę ir gyvybingumą. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne mokslinis asmens savybių apibūdinimas.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Liutauras suprantamas kaip „stiprus kaip tauras“ arba „drąsus kaip liūtas“. Tokie variantai perteikia perkeltinę, o ne pažodinę reikšmę. Istoriniuose ir tautiniuose pasakojimuose abu gyvūnai dažnai tapdavo galios simboliais. Dėl to Liutauras gali būti suvokiamas kaip išraiškingas dviejų gamtos vaizdinių junginys. Vardo reikšmė neturi tiesioginės religinės doktrinos ar biblinio pagrindo.
