Liustina dažniausiai aiškinama kaip moteriška vardo Justina forma arba artimas jos variantas. Šio aiškinimo pagrindas siejamas su lotynišku žodžiu iustus, lietuviškai reiškiančiu „teisingas“, „dorovingas“ arba „teisus“. Moteriška lotyniška forma iusta gali būti verčiama kaip „teisinga“ arba „dorovinga“.
Pažodinė reikšmė nurodo sąžiningumą, teisingumą ir elgesio atitikimą moralės normoms. Šios reikšmės yra kalbinis aiškinimas, o simbolinės interpretacijos priklauso nuo kultūrinio konteksto. Krikščioniškoje tradicijoje teisumas dažnai siejamas su dora, atsakomybe ir pagarba artimui. Romėnų teisės kultūroje panaši sąvoka buvo susijusi su teisingumo principu bei pareigos vykdymu.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Liustina siejama su žodžiais „teisinga“ ir „dorovinga“. Kituose šaltiniuose ji laikoma fonetiškai pakitusia Justinos forma. Todėl vienintelė absoliučiai patvirtinta interpretacija šiam retam variantui nėra nustatyta. Skirtingais laikotarpiais teisingumo samprata kito, tačiau pati reikšmė išlaikė moralinį turinį. Liustina šioje tradicijoje žymi su teisumu ir dora siejamą vardinę idėją.
