Liudvikas reiškia „garsus kovoje“ arba „šlovingas karys“. Ši reikšmė siejama su dviem senosios germanų kalbos dėmenimis: hlut reiškia „garsus“, o wīg – „kova“ arba „mūšis“.
Pažodinis aiškinimas pabrėžia ne fizinę jėgą, bet šlovę, pelnomą kovoje. Senosiose germanų tradicijose kova buvo susijusi su garbe, pareiga ir visuomenės apsauga. Todėl vardas galėjo simbolizuoti pripažinimą, karinę reputaciją ir atsakomybę už bendruomenę.
Viduramžių krikščioniškoje Europoje ši reikšmė įgijo religinį bei valdovišką atspalvį. Karaliaus vardas dažnai buvo siejamas su teisingumu, pareiga ir tarnyste valstybei. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginės vardo reikšmės dalys.
Kai kuriuose aiškinimuose pirmasis dėmuo verčiamas kaip „šlovingas“, o antrasis – kaip „karas“. Dėl šių vertimo skirtumų vartojamos formuluotės „šlovingas karys“ ir „garsus kovotojas“. Liudvikas išlaiko pirminę garbės bei kovos semantiką, nors šiuolaikiniame vartojime ji dažnai suprantama simboliškai.
