Liudmila reiškia „miela žmonėms“ arba „mylima žmonių“. Pažodžiui ši reikšmė siejama su dviem senosios slavų kalbos dėmenimis. Žodis „ljudъ“ reiškia „žmonės“, o „milъ“ reiškia „mielas“, „brangus“ arba „malonus“.
Reikšmė pabrėžia palankų santykį su bendruomene. Ji gali būti suprantama kaip žmogus, kurį žmonės vertina, myli ir priima. Toks aiškinimas kyla iš kalbinės sandaros, todėl pats savaime neapibūdina konkretaus asmens.
Slavų kultūrose ši reikšmė dažnai siejama su pagarba artimiesiems, visuomeniniu palankumu ir taikiu bendravimu. Tai simbolinė interpretacija, o ne patikrinamas asmenybės bruožas. Krikščioniškoje tradicijoje reikšmę papildė šventosios Liudmilos atminimas. Ji buvo suvokiama kaip tikėjimo ir šeimos tradicijos simbolis.
Kai kuriuose aiškinimuose pirmenybė teikiama vertimui „mylima žmonių“. Kituose labiau pabrėžiamas pažodinis junginys „miela žmonėms“. Abu variantai remiasi ta pačia slavų kalbų žodžių sandara. Skirtingais laikotarpiais reikšmė galėjo būti suvokiama kaip asmeninio palankumo arba visuomeninio pripažinimo ženklas.
