Liudgaras dažniausiai aiškinamas kaip dvikamienis germanų kilmės vardas. Jo pirmasis dėmuo siejamas su rekonstruojamu žodžiu *liudą*, reiškiančiu „liaudis“ arba „žmonės“. Antrasis dėmuo siejamas su *gairą* arba *gārą*, reiškiančiu „ietis“, „ginklas“ ar „spear“ germanų kalbų tradicijoje. Todėl Liudgaras pažodžiui gali būti verčiamas kaip „liaudies ietis“ arba „žmonių ginklas“.
Šis vertimas nėra vienintelis galimas aiškinimas. Kai kuriuose šaltiniuose antrasis dėmuo siejamas su apsaugos ar ieties laikymo įvaizdžiu. Tokiu atveju reikšmė aiškinama kaip „liaudies gynėjas“ arba „žmonių sergėtojas“. Pastarasis variantas yra simbolinė interpretacija, o ne tiesioginis pažodinis vertimas.
Germanų vardyne ietis dažnai reiškė kario statusą, pasirengimą ir gebėjimą ginti bendruomenę. Liaudies motyvas pabrėžė ryšį su gentimi, bendruomene ir visuomenine atsakomybe. Viduramžių krikščioniškoje Europoje tokie vardai galėjo išlaikyti senesnę simboliką, nors jų reikšmė kasdienėje kalboje dažnai nebesuvokta. Liudgaras pirmiausia siejamas su bendruomenės ir gynybos simboliais, o ne su konkrečia religine doktrina.
