Liuciferis reiškia „šviesos nešėjas“ arba „šviesą nešantis“. Ši reikšmė siejama su lotynišku junginiu lux, reiškiančiu „šviesa“, ir veiksmažodžiu ferre, reiškiančiu „nešti“.
Pažodinė reikšmė pirmiausia apibūdina šviesą nešantį objektą arba būtybę. Senovės romėnų kalboje šis žodis galėjo nusakyti aušrinę, prieš saulėtekį pasirodančią planetą Venerą. Dėl tokio vartojimo Liuciferis buvo siejamas su ryto šviesa, aušra ir naujos dienos pradžia.
Krikščioniškoje tradicijoje reikšmė vėliau įgijo kitą, neigiamą simboliką. Lotyniškos Biblijos tekstuose lucifer vartotas kaip šviesos nešėjo įvaizdis, o vėlesnėje teologijoje šis žodis susietas su puolusiu angelu. Ši sąsaja kyla iš religinės interpretacijos, o ne vien iš pirminės žodžio reikšmės.
Literatūroje ir mene Liuciferis gali simbolizuoti puikybę, maištą, pažinimo troškimą arba ribų peržengimą. Tokios reikšmės priklauso nuo kūrinio, laikotarpio ir autoriaus pasirinktos tradicijos. Skirtinguose kontekstuose vardas gali turėti tiek šviesos, tiek tamsos simboliką.
