Liubovė reiškia „meilė“, „meilės jausmas“ arba „meilus prieraišumas“. Ši reikšmė siejama su slavų žodžiu ljubovь, lietuviškai reiškiančiu meilę.
Pažodinė reikšmė nurodo šiltą ryšį, prisirišimą ir palankumą kitam žmogui. Ji gali apimti romantinį jausmą, šeimos artumą arba nuoširdų rūpinimąsi.
Krikščioniškoje tradicijoje meilė laikoma viena svarbiausių dvasinių vertybių. Rytų krikščionybėje ši sąvoka susijusi su tikėjimo, vilties ir meilės dorybių vaizdiniu.
Kultūriniuose aiškinimuose meilė dažnai simbolizuoja taiką, pasitikėjimą, atsidavimą ir gebėjimą kurti ryšį. Tai simbolinė interpretacija, o ne objektyvus asmens apibūdinimas.
Kai kuriuose šaltiniuose Liubovė aiškinama plačiau. Jai priskiriama ne tik romantinė meilė, bet ir geranoriškumas, atjauta bei pagarba.
Skirtingais laikotarpiais ši reikšmė buvo suprantama religiniu, šeiminiu arba poetiniu požiūriu. Todėl Liubovė gali reikšti tiek asmeninį jausmą, tiek universalią žmogišką vertybę.
