Linas lietuvių kalboje pirmiausia reiškia linų augalą arba jo pluoštą. Žodis siejamas su augalu, iš kurio gaminami verpalai, audiniai ir įvairūs buities reikmenys.
Pažodinė reikšmė kyla iš lietuviško bendrinio daiktavardžio „linas“. Šis augalas Lietuvos kultūroje siejamas su žemdirbyste, darbu ir kasdieniu gyvenimu. Lietuvių tradicijoje linas simbolizuoja natūralumą, paprastumą ir ryšį su žeme. Tokios simbolinės interpretacijos priklauso kultūros tradicijai, todėl nėra pažodinės vardo reikšmės dalis.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Linas siejamas ir su senovės graikų vardu Linos. Graikų mitologijoje Linas buvo dainius, o jo vardas susijęs su giesme bei rauda. Šis aiškinimas sudaro atskirą, tarptautinę vardo interpretaciją.
Linas gali būti suprantamas per dvi pripažįstamas kryptis. Lietuviškoje vartosenoje svarbiausia lieka augalo ir pluošto reikšmė. Antikinėje tradicijoje svarbesnis tampa graikiškas mitologinis vardas.
