Lilita dažniausiai aiškinama kaip forma, siejama su hebrajų žodžiu „lilit“. Lietuviškai jis verčiamas kaip „nakties būtybė“ arba „nakties demonė“. Šis žodis apibūdina mitinę figūrą, susijusią su naktimi, sapnais ir tamsos pasauliu.
Hebrajų folklore Lilith vaizduojama kaip naktinė būtybė. Vėlesnėse tradicijose ji tapo savarankiškumo, maišto ir nepriklausomos valios simboliu. Šios simbolinės interpretacijos nėra pažodinės vardo reikšmės. Jos susiformavo literatūroje, mene ir skirtinguose religiniuose pasakojimuose.
Kai kuriuose šaltiniuose Lilita aiškinama kaip latviška Lilith forma. Kituose vardas siejamas su asmenvardžių grupe, kuriai priklauso Lilia ir Lily. Tokiu atveju reikšmė gali būti susieta su lelija, tyrumu ir grožiu. Šis aiškinimas laikomas alternatyviu, todėl nėra visur pripažįstamas.
Lilita reikšmė skirtingais laikotarpiais keitėsi. Senesniuose pasakojimuose ji pabrėžė nakties paslaptį ir pavojų. Šiuolaikinėje kultūroje vardas dažnai interpretuojamas kaip laisvės, paslapties ir vidinės nepriklausomybės ženklas.
