Ligita dažniausiai aiškinama kaip vardas, siejamas su skambumu, melodija ir maloniu balso skambesiu. Tokia interpretacija remiasi senovės graikų žodžiu „ligys“, kuris verčiamas kaip „skambus“, „aiškus“ arba „melodingas“.
Šis aiškinimas nėra vienintelis. Kai kuriuose vardų šaltiniuose Ligita laikoma lietuviška arba latviška vardo Ligia forma. Tokiu atveju reikšmė perimama iš graikiškos vardo tradicijos, o ne aiškinama kaip savarankiškas lietuviškas žodis.
Senovės graikų kultūroje skambus balsas buvo siejamas su daina, raiškiu kalbėjimu ir menine išraiška. Šis kultūrinis ryšys yra simbolinis, todėl jis neapibūdina konkretaus žmogaus savybių.
Krikščioniškoje tradicijoje Ligia kartais siejama su ankstyvųjų šventųjų vardynu. Vis dėlto religinis ryšys priklauso nuo konkrečios vardo formos ir vietos tradicijos.
Ligita reikšmė skirtinguose šaltiniuose gali būti pateikiama kaip „skambi“, „melodinga“ arba „aiškiai skambanti“. Šie variantai iš esmės remiasi ta pačia graikiška žodžio kilmės interpretacija.
