Liepa reiškia liepų medį. Tai tiesioginė reikšmė, siejama su lietuvišku medžio pavadinimu „liepa“.
Lietuvių kalboje šis žodis įvardija lapuočių medį, pasižymintį širdies formos lapais ir kvapiais žiedais. Liepos žiedai tradiciškai naudojami vaistažolių arbatoms, todėl medis siejamas su sveikata ir namų jaukumu.
Baltų kultūroje liepa simbolizuoja gyvybę, moteriškumą, globą ir darną. Šios reikšmės priklauso simboliniam aiškinimui, o ne oficialiai vardo definicijai. Lietuvių tautosakoje liepa dažnai vaizduojama kaip artima, sauganti ir bendruomenę telkianti gamtos būtybė.
Kai kuriose Europos tradicijose liepa siejama su taika, ištikimybe ir susitikimų vieta. Vokiškose žemėse po liepomis vykdavo bendruomenės susibūrimai, teismai ir šventės. Slavų tradicijose panašus medis dažnai laikytas apsaugos simboliu.
Liepa gali būti suprantama ir kaip vasaros, žydėjimo bei gamtos artumo ženklas. Šis aiškinimas kyla iš medžio žydėjimo laiko ir kultūrinio jo vaizdinio. Reikšmės variantai iš esmės nesikerta, nes visi remiasi tuo pačiu gamtos objektu.
