Liberta reiškia „laisvė“, „nepriklausomybė“ arba „išsilaisvinimas“. Pažodžiui ši reikšmė siejama su lotynišku žodžiu „libertas“, lietuviškai reiškiančiu laisvę.
Ši sąvoka apima teisę rinktis, veikti savarankiškai ir nepriklausyti nuo prievartos. Ji gali nusakyti asmens laisvę, visuomenės politinę nepriklausomybę arba dvasinį išsilaisvinimą.
Senovės Romoje laisvė buvo svarbi pilietinė ir politinė sąvoka. Romėnų tradicijoje Libertas buvo laisvės personifikacija bei deivė, siejama su piliečių teisėmis.
Vėlesnėse Europos kultūrose laisvė tapo teisingumo, orumo ir žmogaus teisių simboliu. Krikščioniškame mąstyme ji neretai aiškinama kaip sąmoningas pasirinkimas tarp gėrio ir blogio.
Politiniuose judėjimuose ši reikšmė dažnai siejama su nepriklausomybe, lygybe ir pasipriešinimu priespaudai. Literatūroje ji gali simbolizuoti vidinę drąsą, atsisakymą paklusti ir teisę būti savimi.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas suprantamas siauriau, kaip laisvės gynėja. Kituose jis aiškinamas plačiau, kaip žmogaus orumo ir savarankiško apsisprendimo ženklas. Simbolinės interpretacijos priklauso nuo kultūros ir laikotarpio, todėl jos nėra pažodinės reikšmės pakaitalas.
