Levas pažodžiui reiškia „liūtas“. Šis aiškinimas siejamas su senovės graikų žodžiu λέων, lietuviškai reiškiančiu liūtą. Per lotynų kalbą ši reikšmė pateko į daugelį Europos vardų tradicijų.
Liūtas įvairiose kultūrose simbolizavo galią, drąsą, kilnumą ir valdžią. Senovės Artimuosiuose Rytuose liūtas dažnai vaizduotas karališkajame mene. Antikos pasaulyje jis buvo siejamas su didvyriškumu ir dievybių globa.
Krikščioniškoje tradicijoje liūtas įgijo papildomą religinę prasmę. Evangelistas Morkus krikščioniškoje ikonografijoje vaizduojamas su sparnuotu liūtu. Šis simbolis siejamas su jo evangelijos pradžios vaizdiniais.
Levas kai kuriuose šaltiniuose aiškinamas kaip trumpesnė Leono arba Leo forma. Šie variantai remiasi ta pačia senovės graikų ir lotynų žodžių tradicija. Slaviškose kalbose vardas dažnai vartojamas kaip savarankiška forma.
Simbolinė vardo prasmė nėra mokslinis žmogaus savybių aprašymas. Ji atspindi kultūrinį įprotį vardams suteikti gyvūnų ir gamtos ženklų reikšmes. Skirtingais laikotarpiais liūtas reiškė ne tik jėgą, bet ir teisingumą, globą bei atsakomybę.
