Leticija reiškia „džiaugsmas“, „linksmybė“ arba „džiugi nuotaika“. Šis aiškinimas siejamas su lotynišku žodžiu laetitia, lietuviškai reiškiančiu džiaugsmą.
Pažodinė reikšmė pabrėžia emocinį pakilimą, malonumą ir gyvenimo šviesą. Senovės Romos kalboje laetitia galėjo apibūdinti asmeninį džiaugsmą, šventinę nuotaiką arba visuomenės pagerėjimą.
Krikščioniškoje tradicijoje džiaugsmas dažnai siejamas su viltimi, tikėjimu ir dvasine paguoda. Religinėse bendruomenėse ši sąvoka galėjo reikšti ne vien trumpalaikį linksmumą, bet ir vidinę ramybę.
Europos kultūrose džiaugsmas dažnai simbolizuoja gyvenimo pilnatvę, gerą lemtį ir nuoširdų palankumą. Tai simbolinė interpretacija, o ne objektyvus žmogaus savybių apibūdinimas.
Kai kuriuose aiškinimuose reikšmė verčiama kaip „džiugesys“ arba „laimė“. Šie variantai išlaiko tą pačią semantinę kryptį, tačiau nėra visiškai vienodi.
Skirtingais laikotarpiais džiaugsmas buvo suvokiamas kaip šventės ženklas, moralinis idealas arba Dievo malonės išraiška. Todėl Leticija reikšmė gali būti aiškinama ir kasdieniškai, ir kultūriškai.
