Leta dažniausiai aiškinama kaip moteriškoji lotyniško būdvardžio laetus forma. Lietuviškai šis žodis verčiamas „džiugi“, „linksma“ arba „maloni“. Pažodinė reikšmė siejama su džiaugsmu, geranoriškumu ir šviesia nuotaika.
Senovės lotynų kalboje laetus galėjo reikšti ne tik linksmą, bet ir klestintį, derlingą. Todėl Leta kartais simboliškai siejama su gausa, palankia gyvenimo eiga ir sėkmingu augimu. Šios papildomos reikšmės priklauso nuo platesnio žodžio vartojimo konteksto.
Leta kai kuriuose aiškinimuose siejama su graikų mitologijos Letės vardu. Vis dėlto tai nėra ta pati patikimai nustatyta etimologija. Letė buvo užmaršties upė mirusiųjų pasaulyje, todėl šis ryšys priklauso kultūrinei asociacijai, o ne tiesioginiam vertimui.
Viduramžių ir vėlesnėje Europos vardų tradicijoje lotyniškos kilmės vardai dažnai įgydavo dvasinių bei moralinių atspalvių. Tada Leta galėjo būti suvokiama kaip džiaugsmo, palankumo ir gyvenimo pilnatvės simbolis. Skirtinguose šaltiniuose pirmenybė teikiama arba laetus aiškinimui, arba sąsajai su Letės vardu.
