Lera dažniausiai siejama su lotynišku žodžiu „valere“. Lietuviškai jis verčiamas kaip „būti stipriam“, „būti sveikam“ arba „turėti jėgų“. Todėl pagrindinė vardo reikšmė yra „stipri“, „sveika“ arba „sveikatinga“.
Ši reikšmė pirmiausia nusako fizinę būklę ir gebėjimą išlikti tvirtam. Vėlesnėje kalbos vartosenoje ji įgijo ir platesnę simbolinę prasmę. Stiprumas gali reikšti atsparumą, ištvermę, gyvybingumą bei vidinį tvirtumą. Tokios interpretacijos yra simbolinės, todėl jų negalima laikyti objektyviu žmogaus apibūdinimu.
Romėnų kultūroje žodis „valere“ buvo susijęs su sveikata, jėga ir gebėjimu gerai gyventi. Lotyniškoji reikšmė vėliau persikėlė į krikščionišką vardų tradiciją. Joje sveikata ir tvirtumas dažnai suvokiami kaip Dievo dovanos arba gyvenimo palaima.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pateikiama ir reikšmė „stiprioji“. Ji kyla iš tos pačios lotyniškos šaknies, tačiau yra laisvesnis vertimas. Lera išlaiko trumpą, šiuolaikišką formą, tačiau jos reikšmė remiasi senovine jėgos ir sveikatos samprata.
