Leokadija tradiciškai aiškinama kaip „balta“ arba „šviesi“. Šis aiškinimas siejamas su graikų kalbos žodžiu leukos, reiškiančiu „baltas“, „šviesus“ arba „skaidrus“.
Pažodinė reikšmė remiasi spalvos ir šviesos vaizdiniais. Baltumas įvairiose kultūrose siejamas su tyrumu, ramybe, nekaltumu ir apeiginiu švarumu. Šviesa dažnai simbolizuoja aiškumą, viltį, pažinimą ir dvasinį budrumą. Tokios sąsajos priklauso simboliniam aiškinimui, todėl jų negalima laikyti tiesiogine vardo reikšme.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiama ir kitokia interpretacija. Joje vardas siejamas su senoviniu asmenvardžiu bei vietovardžiu, tačiau šio aiškinimo kalbinis pagrindas nėra vienodai vertinamas. Dėl to patikimiausia reikšmė dažniausiai nurodoma kaip „balta“ arba „šviesi“.
Religinėje tradicijoje šviesos simbolika sustiprėjo dėl šventosios Leokadijos kulto. Krikščioniškame kontekste balta spalva reiškia tyrumą, tikėjimą ir dvasinį skaistumą. Viduramžių tekstuose tokia simbolika dažnai buvo taikoma šventųjų gyvenimo aprašymams.
