Lelija reiškia leliją – baltą, kvapnų ir išraiškingą žiedą. Šis aiškinimas siejamas su lotynišku žodžiu „lilium“, verčiamu kaip „lelija“.
Lelija tradiciškai simbolizuoja tyrumą, grožį, šviesą ir kilnumą. Krikščioniškoje dailėje balta lelija dažnai vaizduojama šalia Mergelės Marijos. Ji siejama su nekaltybe, malone ir dvasiniu tyrumu.
Senovės Egipto kultūroje lelijos atvaizdai buvo siejami su atsinaujinimu ir gyvenimo ciklu. Graikų bei romėnų tradicijose gėlė buvo siejama su dieviškumu, švente ir moterišku grožiu. Šios reikšmės priklauso simboliniams aiškinimams, o ne faktiniam vardo apibūdinimui.
Lelija įvairiais laikotarpiais suvokta kaip elegancijos ir subtilumo ženklas. Viduramžių Europos mene jos žiedas dažnai reiškė dvasinį švarumą. Vėlesnėje kultūroje lelija tapo meilės, atminimo ir pagarbaus švelnumo simboliu.
Kai kuriuose aiškinimuose išskiriama balta lelija, siejama su tyrumu, ir spalvota lelija, siejama su jausmais. Todėl Lelija gali perteikti kelias artimas simbolines prasmes.
