Lėja dažniausiai aiškinama kaip hebrajiškos kilmės vardas, siejamas su žodžiu לֵאָה (Le’ah). Į lietuvių kalbą šis žodis dažniausiai verčiamas kaip „pavargusi“ arba „nuvargusi“.
Pažodinė reikšmė susijusi su nuovargio būsena. Senosiose vardų tradicijose tokie aiškinimai galėjo apibūdinti gyvenimo aplinkybes, išgyvenimus arba simbolinę būseną. Tai nėra tiesioginis žmogaus savybių apibūdinimas.
Bibliniame pasakojime Lea minima kaip Jokūbo žmona ir Rachelės sesuo. Šis kontekstas suteikė vardui religinį bei kultūrinį atpažįstamumą. Žydų ir krikščioniškoje tradicijoje biblinis pasakojimas yra pagrindinis šio vardo reikšmės perdavimo šaltinis.
Kai kuriuose šaltiniuose Lėja siejama ir su kitu hebrajišku žodžiu, verčiamu kaip „laukinė karvė“ arba „laukinė antilopė“. Šis aiškinimas laikomas alternatyviu, nes kalbinis ryšys nėra vienodai pripažįstamas. Todėl dažniausiai pateikiama nuovargio reikšmė, o gyvūno simbolika nurodoma kaip atskira hipotezė.
Skirtingais laikotarpiais vardas buvo suvokiamas per Biblijos veikėjos istoriją. Šiuolaikinėje vartosenoje jo pažodinė reikšmė dažnai aiškinama simboliškai, o ne tiesiogiai.
