Leila siejama su arabų kalbos žodžiu layl, lietuviškai reiškiančiu naktį. Moteriška forma layla dažnai aiškinama kaip naktis arba nakties tamsa.
Pažodinė reikšmė susijusi su paros metu, kai dangų uždengia tamsa. Simboliniu lygmeniu naktis arabų, persų ir kitose Artimųjų Rytų tradicijose siejama su paslaptimi. Ji gali reikšti tylą, susikaupimą, svajones ir vidinį pasaulį. Tokios interpretacijos yra kultūrinės, o ne žodyno apibrėžimai.
Klasikinėje arabų literatūroje nakties įvaizdis dažnai lydėjo meilės poeziją. Tamsa joje tapdavo slapto susitikimo, ilgesio arba laukimo aplinka. Persų literatūroje naktis neretai simbolizavo dvasinę kelionę ir apmąstymą.
Kai kuriuose aiškinimuose vardui priskiriama ir nakties grožio reikšmė. Ši interpretacija kyla iš poetinio vartojimo, o ne iš tiesioginio vertimo. Todėl Leila gali būti suprantama kaip nakties, nakties tamsos arba naktinio grožio simbolis.
