Laurynas siejamas su lotynų kalbos žodžiu laurus, kuris lietuviškai reiškia „lauro medis“ arba „lauro šakelė“. Pažodinė reikšmė susijusi su lauru, augalu, simbolizavusiu garbę, pergalę ir pripažinimą.
Senovės Graikijoje lauro vainikas buvo skiriamas poetams, sporto varžybų nugalėtojams ir išskirtiniams piliečiams. Romėnų tradicijoje jis žymėjo pergalę, aukštą statusą ir išskirtinius nuopelnus. Šios sąsajos yra kultūrinės bei simbolinės, todėl jos neapibūdina kiekvieno vardą turinčio žmogaus.
Kitas pripažintas aiškinimas sieja Lauryną su lotynišku asmenvardžiu Laurentius. Ši forma reiškė žmogų iš Laurentumo, senovinio Italijos miesto arba regiono. Vėliau reikšmės susiliejo, todėl vardas pradėtas aiškinti ir kaip „vainikuotas laurais“.
Krikščioniškoje tradicijoje lauras įgijo papildomą garbės ir dvasinio ištvermės simbolizmą. Laurynas dažnai interpretuojamas kaip pergalės, orumo ir pelnyto pripažinimo ženklas. Šis aiškinimas remiasi kultūros simboliais, o ne tiesioginiu asmens apibūdinimu.
