Lauras reiškia laurų medį arba laurą, kuris simbolizuoja pergalę, garbę ir pripažinimą. Pagrindinis originalus žodis yra lotynų laurus, lietuviškai verčiamas kaip lauras arba laurų medis.
Senovės Viduržemio jūros kultūrose lauras buvo laikomas ypatingu augalu. Graikų tradicijoje jo šakelė siejosi su Apolonu ir pranašyste. Romėnai laurų vainikais puošdavo karo vadus, poetus ir varžybų laimėtojus. Todėl pažodinė reikšmė ilgainiui įgijo garbės bei pasiekimo simboliką.
Lauras ne visada aiškinamas tik kaip augalo pavadinimas. Kai kuriuose vardų aiškinimuose pabrėžiama pergalės arba nugalėtojo reikšmė. Tokia interpretacija kyla iš laurų vainiko naudojimo viešose ceremonijose. Tai kultūrinė simbolika, o ne tiesioginis asmens savybių apibūdinimas.
Viduramžių Europoje lauras išlaikė ryšį su mokslu, menu ir iškilmingu pripažinimu. Vėlesniais laikotarpiais jo simbolika tapo platesnė. Ji galėjo reikšti kūrybinį pasiekimą, garbingą darbą arba pelnytą pagarbą. Šiame kontekste Lauras siejamas su senąja laurų vainiko tradicija.
