Larisa dažniausiai siejama su senovės graikų vietovardžiu Λάρισα, lietuviškai reiškiančiu „tvirtovė“ arba „citadelė“. Tokia reikšmė remiasi senaisiais kalbiniais aiškinimais, tačiau jos kilmė nėra visiškai vienareikšmė.
Kai kuriuose šaltiniuose Larisa aiškinama kaip senas vietovardis, susijęs su įtvirtinta gyvenviete. Ši interpretacija pabrėžia apsaugos, pastovumo ir saugios erdvės simboliką. Tai kultūrinė simbolika, o ne tiesioginis žmogaus savybių apibūdinimas.
Graikų mitologijoje Larisa minima kaip nimfos vardas. Mitologinis pasakojimas suteikė vardui papildomą ryšį su gamta, vandeniu ir senąja Tesalijos tradicija. Šis aiškinimas papildo, bet nepakeičia pagrindinės vietovardinės interpretacijos.
Kai kurie tyrinėtojai siūlo ir kitokias, ne tokias tikras reikšmės versijas. Dėl šios priežasties Larisa neturėtų būti aiškinama vieninteliu absoliučiai patvirtintu žodžiu. Šiuolaikiniame vartojime vardas dažniausiai suvokiamas per tvirtovės, senovės krašto ir mitologinio paveldo simbolius.
Larisa reikšmė skirtingais laikotarpiais galėjo būti suprantama nevienodai. Senovėje ji pirmiausia siejosi su konkrečia vieta, o vėliau tapo asmenvardžiu. Šiandien vardas išlaiko istorinį skambesį ir kultūrinę nuorodą į senąją Graikiją.
