Laimūnas siejamas su lietuvišku žodžiu „laimė“, reiškiančiu sėkmę, gerovę ir palankų gyvenimo klostymąsi. Pažodžiui vardas gali būti suprantamas kaip „laimingas“, „laimę nešantis“ arba „susijęs su sėkme“.
Pagrindinis reikšmės dėmuo yra lietuviškas žodis laimė. Lietuvių kalboje jis apima ne tik džiaugsmą, bet ir palankią lemtį, pasisekimą bei gyvenimo pilnatvę. Todėl Laimūnas gali būti aiškinamas platesne prasme, apimančia ir asmeninę laimę, ir sėkmingą likimo eigą.
Baltų tradicijoje laimės samprata buvo susijusi su žmogaus dalia, gyvenimo keliu ir likimo palankumu. Šis kultūrinis aiškinimas remiasi simbolika, o ne tiesioginiu istoriniu vardo vertimu. Lietuvių tautosakoje laimė dažnai vaizduojama kaip žmogaus gyvenimo dalis, kuri gali būti įgyjama, prarandama arba paveldima.
Laimūnas kartais aiškinamas ir kaip vardas, pabrėžiantis gerąją lemtį. Toks aiškinimas yra simbolinis, nes vardų reikšmės neapibrėžia žmogaus gyvenimo. Skirtinguose laikotarpiuose laimė galėjo reikšti materialią gerovę, šeimos darną, sveikatą arba dvasinę ramybę. Dėl to Laimūnas turi kelis artimus, tačiau tarpusavyje suderinamus reikšmės aiškinimus.
