Laimis siejamas su lietuvišku žodžiu „laimė“, reiškiančiu sėkmę, gerą lemtį ir palankų gyvenimo klostymąsi. Pažodžiui ši reikšmė gali būti aiškinama kaip „laimingas“ arba „tas, kuriam sekasi“.
Lietuvių kalboje žodis „laimė“ apima ne vien džiaugsmingą jausmą. Jis reiškia ir palankias aplinkybes, likimo malonę bei gyvenimo gerovę. Todėl reikšmė siejama su sėkmingu keliu, palankia dalia ir viltinga ateitimi.
Baltų tradicijoje laimės samprata buvo susijusi su žmogaus dalia. Ji galėjo reikšti šeimos gerovę, sveikatą, derlių ar sėkmingą darbą. Mitologiniuose pasakojimuose laimę dažnai lydėjo likimo ir globos vaizdiniai.
Kultūrinėse interpretacijose ši reikšmė simbolizuoja palankumą, džiaugsmą ir vidinę darną. Tokia simbolika yra aiškinamoji, todėl jos nereikėtų laikyti objektyviu žmogaus savybių aprašu.
Kai kuriuose aiškinimuose Laimis siejamas su sėkme, kituose akcentuojama laiminga dalia. Abi interpretacijos remiasi tuo pačiu lietuvišku laim- šaknies semantiniu lauku. Laimis nėra tiesioginis žodžio „laimė“ pakartojimas, nes asmenvardyje ši šaknis įgauna vyrišką vardinę formą.
Laimis dažniausiai suprantamas kaip linkėjimas gyventi laimingai, sėkmingai ir darniai. Jo reikšmėje nėra vien materialinės gerovės akcento. Ji gali apimti santykių darną, prasmingą veiklą ir palankų likimo posūkį.
