Laima reiškia laimę, sėkmę ir palankų likimą. Pažodžiui ši reikšmė siejama su lietuvišku žodžiu „laimė“, reiškiančiu gerą gyvenimo klostę, džiaugsmą arba pasisekimą.
Lietuvių kalboje žodis „laimė“ gali apibūdinti ir vidinį pasitenkinimą, ir palankiai susiklosčiusias aplinkybes. Todėl reikšmė apima dvi kryptis: emocinę būseną bei išorinį likimo palankumą.
Lietuvių tradicijoje laimė dažnai suvokiama kaip žmogaus gyvenimo dalis, priklausanti nuo aplinkybių, pasirinkimų ir likimo. Tautosakoje ji gali būti vaizduojama kaip globojanti jėga arba gyvenimo dalia.
Latvių ir lietuvių kultūroje ši sąvoka susijusi su sėkme, šeimos gerove bei darnia gyvenimo eiga. Tai kultūrinė ir simbolinė interpretacija, o ne moksliškai nustatyta vardo savybė.
Kai kuriuose aiškinimuose Laima siejama su gimimo lemtimi ir gyvenimo dalios paskyrimu. Kituose pabrėžiama kasdienė laimė, džiaugsmas bei sėkmingas įvykių posūkis. Šios reikšmės viena kitai neprieštarauja, nes abi remiasi palankaus gyvenimo samprata.
