Ksena siejama su senovės graikų žodžiu „xenía“, lietuviškai reiškiančiu svetingumą. Šis žodis apibūdina pagarbų svečio priėmimą ir globą.
Senovės Graikijoje svetingumas buvo laikomas svarbia socialine pareiga. Svečias galėjo tikėtis maisto, pastogės, apsaugos ir pagarbaus elgesio.
Ši tradicija buvo siejama su šventu tarpusavio ryšiu tarp šeimininko ir keliautojo. Graikų kultūroje svečio priėmimas nebuvo vien mandagumo gestas.
Religinėje tradicijoje svetingumo samprata siejama su Dzeusu Kseniju. Šis dievybės epitetas pabrėžė dieviškąją keliautojų ir svečių apsaugą.
Vėlesniais laikotarpiais reikšmė buvo aiškinama ir kaip viešnios, svetimšalės arba atvykėlės samprata. Tokia interpretacija remiasi giminingu graikų žodžiu „xénos“.
Ksena gali būti suvokiama kaip kultūrinis tiltas tarp šeimininko ir svetimo žmogaus. Simbolinėje kalboje ji siejama su priėmimu, pagarba ir atvirumu.
Šios simbolinės sąsajos priklauso tradiciniams aiškinimams. Jos neapibūdina konkretaus žmogaus savybių ir nėra mokslinės išvados.
Skirtinguose laikotarpiuose vardui buvo suteikiami keli artimi akcentai. Vienur labiau pabrėžtas svetingumas, kitur – viešnios arba svetimšalės vaizdinys.
