Krizas neturi visiškai savarankiškai ir vienareikšmiškai patvirtintos reikšmės. Lietuvių vardų vartosenoje jis dažniausiai siejamas su forma Krizostomas. Tokiu atveju reikšmė aiškinama per graikų kalbos žodžius chrysos, reiškiantį „auksas“, ir stoma, reiškiantį „burna“ arba „lūpos“.
Pažodinis aiškinys būtų „auksaburnis“, „auksinės burnos žmogus“ arba „tas, kurio kalba auksinė“. Ši reikšmė yra simbolinė, o ne tiesioginis žmogaus apibūdinimas. Senovės graikų kultūroje auksas dažnai žymėjo vertę, šviesą, tyrumą ir išskirtinumą. Burnos įvaizdis buvo susijęs su kalba, mokymu, įtikinėjimu ir viešu žodžiu.
Krikščioniškoje tradicijoje toks aiškinimas ypač siejamas su pamokslininko ir mokytojo įvaizdžiu. Krizostomo epitetas istorijoje buvo vartojamas kalbėtojams, kurių žodžiai laikyti išskirtinai paveikiais. Todėl Krizo reikšmė kartais perteikiama kaip „iškalbusis“ arba „auksinių žodžių žmogus“.
Kai kuriuose šaltiniuose Krizas gali būti suvokiamas kaip trumpesnė arba savarankiškai vartojama susijusio vardo forma. Tokiu atveju tiksli reikšmė priklauso nuo konkrečios vardyno tradicijos. Patikimiausias aiškinimas išlieka susijęs su aukso ir kalbos simbolika.
