Kristina reiškia „krikščionė“ arba „Kristaus sekėja“. Šis aiškinimas siejamas su lotynišku žodžiu „Christiana“, reiškiančiu krikščionių tikėjimo išpažinėją. Žodžio pagrindas yra graikiškas terminas „christos“, lietuviškai verčiamas kaip „pateptasis“.
Religiniame kontekste ši reikšmė nurodo priklausymą krikščionių bendruomenei. Ankstyvojoje krikščionybėje toks apibūdinimas žymėjo tikėjimo tapatybę, o ne asmeninį charakterį. Vėlesnėje Europos kultūroje reikšmė tapo moterišku krikščioniškos tradicijos vardu.
Kai kuriuose šaltiniuose Kristina aiškinama kaip „krikščioniška moteris“. Kitas aiškinimas pabrėžia ryšį su Kristumi ir jo mokymo sekimu. Šie variantai iš esmės priklauso tai pačiai semantinei tradicijai.
Simbolinėse interpretacijose ši reikšmė siejama su tikėjimu, dvasiniu atsidavimu ir religinės tapatybės išsaugojimu. Tokios sąsajos priklauso kultūriniam aiškinimui, todėl nėra tiesioginis žmogaus apibūdinimas. Kristina semantiškai išlaiko aiškų krikščionišką turinį.
