Konkordija reiškia santarvę, darną, sutarimą ir taikų ryšį tarp žmonių. Žodis siejamas su lotynų kalbos daiktavardžiu concordia, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip „santarvė“ arba „darna“.
Pažodinė reikšmė nurodo suderintą skirtingų dalių veikimą. Ji gali apibūdinti susitarimą, vieningą nuomonę arba taikią bendrystę. Senovės Romos tradicijoje ši sąvoka turėjo viešąją ir religinę reikšmę. Ji simbolizavo piliečių tarpusavio darną, politinį susitaikymą ir valstybės vienybę.
Romėnų kultūroje santarvė buvo vaizduojama kaip visuomenės stabilumo pagrindas. Vėlesnėse Europos tradicijose ši reikšmė dažnai siejosi su taika, susitaikymu ir bendru sutarimu. Krikščioniškoje simbolikoje darna kartais aiškinama kaip taikus žmonių sugyvenimas.
Simboliniuose aiškinimuose Konkordija gali reikšti gebėjimą jungti skirtingas nuomones. Tai nėra žodyno reikšmė, o kultūrinė interpretacija. Skirtingais laikotarpiais sąvoka buvo taikoma šeimai, bendruomenei, valstybei ir dvasiniam gyvenimui.
