Knutas reiškia „mazgas“ arba „surišimas“. Originalus žodis yra senovės skandinavų „knútr“, lietuviškai verčiamas kaip „mazgas“.
Pažodinė reikšmė siejama su surištu, susijungusiu arba tvirtai sutvirtintu daiktu. Tai konkretus senosios skandinavų kalbos žodis, vėliau tapęs asmenvardžio pagrindu. Knutas simboliškai gali reikšti ryšį, vientisumą ir gebėjimą išlaikyti susietas dalis. Tokios simbolinės interpretacijos nėra tiesioginis žodyno vertimas.
Skandinavų tradicijoje mazgas dažnai suvokiamas kaip jungties, įsipareigojimo ir tęstinumo ženklas. Keltų, germanų ir kitose Europos kultūrose surišimas neretai turėjo apeiginę arba teisinę reikšmę. Šios sąsajos aiškina kultūrinį simbolio svorį, tačiau neįrodo konkrečios asmenvardžio reikšmės.
Kai kuriuose aiškinimuose pateikiamas ir platesnis aiškinimas, siejantis žodį su gumbu ar iškilimu. Vis dėlto pagrindinė pripažįstama reikšmė išlieka „mazgas“. Viduramžių tekstuose šis žodis galėjo apibūdinti virvės surišimą, medžio gumbą arba dekoratyvinį susipynimą. Todėl Knutas turi aiškią materialią ir kultūriškai išplėstą reikšmę.
