Klodoaldas reiškia „šlovingas valdovas“ arba „tas, kurio valdžia garsi“. Šis aiškinimas siejamas su dviem senosios germanų vardyno šaknimis. Pirmoji reiškia šlovę, garsą ar žinomumą. Antroji nurodo valdžią, valdymą arba tvarkos palaikymą.
Pažodinė reikšmė pabrėžia valdovą, kurio autoritetas grindžiamas pripažinimu. Tai nėra pažodinis kasdienio statuso apibūdinimas. Vardų tyrinėjimuose tokie junginiai aiškinami kaip simboliniai palinkėjimai. Jie galėjo išreikšti šeimos viltį dėl garbės, įtakos ir atsakingo vadovavimo.
Viduramžių Europos tradicijoje valdovo šlovė buvo siejama su teisėtumu, kilnia reputacija ir gebėjimu saugoti bendruomenę. Krikščioniškame kontekste valdžia dažnai vertinta kaip tarnystė, o ne vien privilegija. Todėl Klodoaldas gali būti suprantamas ir kaip pagarba atsakingam vadovui.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiami artimi vertimai „garsus valdovas“ bei „šlovingas viešpats“. Skirtumai atsiranda dėl senųjų žodžių reikšmių perteikimo šiuolaikinėmis kalbomis. Klodoaldas išlaiko valdžios ir garbės temų junginį, būdingą senajam Europos vardynui.
