Klementinas reiškia „švelnus“, „gailestingas“ arba „maloningas“. Ši reikšmė siejama su lotynišku žodžiu clemens, reiškiančiu švelnų, romų ir atlaidų žmogų.
Pažodinis aiškinimas pabrėžia elgesio švelnumą, geranoriškumą ir gebėjimą atleisti. Lietuvių kalboje šios reikšmės artimiausi atitikmenys yra maloningas, gailestingas, romus ir geras.
Krikščioniškoje tradicijoje gailestingumas laikomas moraline vertybe. Jis siejamas su atlaidumu, pagalba silpnesniam ir pagarba žmogaus orumui. Šiame kontekste Klementinas gali simbolizuoti taiką, susitaikymą ir geranorišką požiūrį.
Romėnų kultūroje žodis clemens apibūdino ne tik asmeninį švelnumą. Jis galėjo nusakyti valdovo elgesį, kai šis pasirinkdavo atlaidumą vietoje griežtos bausmės.
Kai kuriuose aiškinimuose reikšmė papildoma sąvokomis „ramus“ ir „nuosaikus“. Šios interpretacijos kyla iš artimo ryšio tarp švelnumo, saiko ir taikaus elgesio.
Klementinas skirtingais laikotarpiais buvo suvokiamas kaip dorovinio gerumo simbolis. Tokį suvokimą sustiprino krikščioniški tekstai, kuriuose gailestingumas laikomas svarbia dorybe.
