Klaudija yra lotyniškos kilmės vardo forma, siejama su žodžiu claudus. Lietuviškai šis lotyniškas žodis verčiamas kaip „šlubas“, „raišas“ arba „šlubčiojantis“. Pažodinė reikšmė susijusi su fiziniu judėjimo ypatumu, o ne su žmogaus asmeninėmis savybėmis.
Senovės Romoje tokia reikšmė galėjo būti vartojama kaip pravardinis apibūdinimas. Vėliau ji tapo giminės vardo ir asmenvardžio dalimi. Todėl pirminė reikšmė laikui bėgant prarado tiesioginį, kasdienį pobūdį.
Kultūriniuose aiškinimuose ši reikšmė kartais simboliškai siejama su gebėjimu įveikti kliūtis. Toks aiškinimas yra interpretacinis, o ne istorinis faktas. Kai kur vardas aiškinamas ir per romėnų giminės vardą Claudius, nepabrėžiant fizinės reikšmės.
Krikščioniškoje tradicijoje vardas įgijo papildomą kultūrinį sluoksnį, nes jį nešiojo kelios šventosios ir ankstyvosios krikščionybės veikėjos. Vis dėlto religinis kontekstas nepakeičia pirminio lotyniško žodžio aiškinimo. Klaudija šiandien dažniausiai suvokiama kaip klasikinis moteriškas vardas, o ne tiesioginis fizinio požymio apibūdinimas.
