Kirilas siejamas su senovės graikų žodžiu „kyrios“, lietuviškai reiškiančiu „viešpats“, „valdovas“ arba „šeimininkas“. Mažybinė graikų forma „Kyrillos“ perteikia priklausymą viešpačiui arba valdovo aplinkai.
Pažodinė reikšmė nurodo autoritetą, vadovavimą ir aukštesnę padėtį. Šie aiškinimai pirmiausia apibūdina žodžio semantiką, o ne konkretaus žmogaus savybes. Krikščioniškoje tradicijoje žodis „kyrios“ dažnai vartojamas Dievui arba Kristui įvardyti.
Dėl šio religinio vartojimo Kirilas įgijo dvasinį atspalvį. Bizantijos ir slavų kultūrose reikšmė siejosi su pagarba, valdžia bei tarnavimu aukštesniam autoritetui. Tai kultūrinė interpretacija, o ne tiesioginis asmens apibūdinimas.
Kai kuriuose šaltiniuose vardas aiškinamas kaip „valdovo žmogus“ arba „tas, kuris priklauso viešpačiui“. Tokios formuluotės remiasi graikiško kamieno vartosena ir vėlesniais religiniais aiškinimais. Kirilas skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiamas kaip bažnytinis, kilmingas arba garbingą padėtį žymintis vardas.
