Kęsgailas yra senasis lietuviškas dvikamienis vardas, kurio reikšmė aiškinama pagal dėmenis „kęs-“ ir „gail-“. Pirmasis dėmuo siejamas su lietuvių kalbos veiksmažodžiu „kęsti“, reiškiančiu ištverti, pakelti sunkumus arba išlaikyti atsparumą. Antrasis dėmuo siejamas su senuoju asmenvardžių dėmeniu „gail-“, kuris vardyne galėjo reikšti galią, stiprumą ar ryžtingumą.
Pažodinis junginio aiškinimas galėtų būti „ištvermingas ir galingas“ arba „tas, kuris ištveria jėga“. Tokia reikšmė yra kalbinė interpretacija, o ne vienareikšmiškai patvirtintas vertimas. Senųjų baltų vardų dėmenys dažnai turėjo kelias reikšmes, todėl jų aiškinimas priklauso nuo istorinio konteksto.
Kęsgailas simboliškai gali sietis su atsparumu, atkaklumu ir gebėjimu išlaikyti vidinę galią. Šios sąsajos priklauso kultūriniam vardų aiškinimui, todėl neturėtų būti laikomos žmogaus savybių apibūdinimu. Lietuviškoje tradicijoje sudurtiniai vardai dažnai išreiškė pageidaujamą gyvenimo kryptį, apsaugą arba garbingą laikyseną.
Galimas ir atsargesnis aiškinimas, kai vardas suprantamas kaip ištvermės bei galios junginys. Skirtinguose šaltiniuose gali skirtis dėmenų reikšmių interpretacija, nes senųjų vardų kalbinė sandara ne visuomet išliko visiškai aiški.
