Kentas dažniausiai aiškinamas kaip pakrantės kraštas arba ribinė žemė. Tokia interpretacija siejama su senuoju žodžiu, reiškusiu pajūrį, pakraštį ar pasienio sritį. Lietuviškai ši reikšmė perteikiama junginiais „pakrantės kraštas“ ir „ribinis kraštas“.
Vardo reikšmė nėra visiškai vienareikšmė. Kai kurie šaltiniai ją sieja su britonišku žodžiu *cantion*, verčiamu kaip „pakrantės sritis“. Kituose aiškinimuose išryškinama „pasienio žemės“ arba „krašto pakraštyje“ reikšmė. Šios versijos laikomos kalbinėmis interpretacijomis, o ne tiksliai nustatytu pažodiniu vertimu.
Kultūriniame simbolizme pakrantė dažnai suvokiama kaip dviejų erdvių jungtis. Ji gali reikšti ribą, perėjimą, kelionę ir susitikimą su nežinomybe. Pasienio kraštas simboliškai siejamas su atsakomybe saugoti teritoriją bei puoselėti savitą tapatybę. Tokie aiškinimai priklauso simbolinei tradicijai, todėl neapibūdina konkretaus žmogaus.
Kentas reikšmės požiūriu pirmiausia nurodo kraštovaizdį, teritoriją ir geografinę ribą. Viduramžių rašytiniuose šaltiniuose ši sąvoka buvo suvokiama per konkretaus krašto pavadinimą. Vėliau ji pradėta vartoti kaip asmenvardis. Šiandien Kentas išlaiko seną teritorinį atspalvį, tačiau dažniausiai suvokiamas kaip trumpas vyriškas vardas.
