Kazimiera siejama su senovės slavų dvikamieniu vardu, kurio dalys aiškinamos kaip kaziti ir mir. Žodis kaziti gali būti verčiamas kaip „gadinti“, „naikinti“ arba „griauti“, o mir reiškia „taiką“ arba „pasaulį“. Todėl pažodinė reikšmė dažniausiai perteikiama kaip „taikos griovėja“ arba „ta, kuri griauna taiką“.
Kazimiera reikšmė kalbinėje tradicijoje nėra visiškai vienareikšmė. Kai kuriuose aiškinimuose antrasis dėmuo siejamas su tvarka, bendruomeniniu pasauliu ir santarve. Dėl to vardui priskiriama ir simbolinė „taikos saugotojos“ arba „taikos skelbėjos“ interpretacija. Šis aiškinimas labiau remiasi kultūriniu suvokimu, o ne tiesioginiu pažodiniu vertimu.
Viduramžių krikščioniškoje tradicijoje vardo reikšmę papildė šventojo Kazimiero kultas. Jo aplinkoje vardas įgijo dorovinės tvarkos, atsakomybės ir tarnystės simboliką. Tai nėra pirminė žodžio reikšmė, tačiau ji paveikė vardo suvokimą Lietuvoje ir kitose katalikiškose šalyse. Skirtingais laikotarpiais vardas galėjo būti suprantamas ir pažodžiui, ir kaip idealizuotas santarvės ženklas.
