Katarina tradiciškai aiškinama kaip „tyra“, „skaisti“ arba „nepriekaištinga“. Ši interpretacija siejama su senovės graikų žodžiu katharos, reiškiančiu „grynas“ arba „švarus“.
Mokslinėje vardotyroje šis ryšys vertinamas atsargiai. Ankstyvoji vardo forma greičiausiai nėra tiesiogiai kilusi iš minėto graikų žodžio. Vis dėlto toks aiškinimas nuo seno tapo svarbia vardo suvokimo dalimi.
Katarina reikšmė simboliškai siejama su vidiniu skaidrumu, moraliniu tyrumu ir dvasiniu aiškumu. Šios sąsajos priklauso simbolinei tradicijai, todėl jos neapibūdina konkretaus žmogaus savybių.
Krikščioniškame kontekste tyrumas dažnai reiškia sąžiningumą, ištikimybę įsitikinimams ir dvasinį nuoseklumą. Šventosios Kotrynos tradicijoje vardas įgavo išminties, mokymosi bei tikėjimo simbolikos.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiama ir neaiškios kilmės interpretacija. Joje Katarina laikoma savarankiška senovinio asmenvardžio forma, kurios pradinė prasmė nėra patikimai nustatyta.
Viduramžiais vardui priskirta „tyrosios“ reikšmė tapo plačiai paplitusi Europoje. Vėlesnės kalbos šį aiškinimą išlaikė, nors skirtinguose regionuose jis įgavo savitų religinių atspalvių.
