Kastautas dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su tautos samprata. Jo reikšmė simboliškai perteikia tautos atramos, gynėjo arba bendruomenės saugotojo vaizdinį.
Lietuvių kalbos žodis „tauta“ reiškia žmonių bendruomenę, susietą kalba, kultūra, istorija ir savimone. Šis žodis verčiamas kaip „nation“, „people“ arba „community“, priklausomai nuo konteksto. Vardo reikšmėje tautos dėmuo pabrėžia ryšį su visuomene, protėviais ir bendruomenine atsakomybe.
Kastautas gali būti suprantamas keliais artimais būdais. Vienas aiškinimas jį sieja su tautos gynėjo įvaizdžiu. Kitas akcentuoja žmogų, kuris telkia, saugo arba palaiko savo bendruomenę. Šie aiškinimai yra simboliniai, todėl neturėtų būti laikomi pažodiniu asmens apibūdinimu.
Baltų kultūroje tauta reiškė ne vien politinę valstybę. Ji apėmė kalbą, papročius, žemę, giminystę ir bendrą istorinę atmintį. Dėl to vardo reikšmė gali sietis su ištikimybe savoms šaknims. Skirtingais laikotarpiais tautos sąvoka įgijo ir kultūrinį, ir pilietinį turinį.
