Kastas dažniausiai siejamas su lotynų kalbos žodžiu castus. Lietuviškai jis verčiamas kaip „tyras“, „skaistus“, „doras“ arba „padorus“.
Ši reikšmė pirmiausia apibūdina moralinį ir religinį tyrumą. Senovės Romos kalboje castus galėjo nusakyti apeigoms tinkamą, pašvęstą arba dorovingą būklę. Krikščioniškoje tradicijoje žodis įgijo sąsajų su skaistumu, sąžiningumu ir dvasiniu nepriekaištingumu.
Kastas simbolinėje kalbos vartosenoje gali reikšti vidinį tyrumą ir ištikimybę dorovės principams. Tai kultūrinė interpretacija, o ne objektyvus žmogaus apibūdinimas. Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas su aiškumu, švara ir nuoširdumu.
Kitas galimas aiškinimas sieja Kastas su antikinio vardo Castus tradicija. Šiuo atveju pagrindinė prasmė išlieka susijusi su tyrumu ir dora. Vardo reikšmė skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiama religiniu, moraliniu arba simboliniu požiūriu.
