Kastantas siejamas su lotynišku žodžiu constans, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip „pastovus“, „tvirtas“ arba „nekintantis“. Pažodinė reikšmė nurodo stabilumą, nuoseklumą ir gebėjimą išlaikyti pasirinktą kryptį.
Ši reikšmė pirmiausia apibūdina sąvoką, o ne konkretaus žmogaus savybes. Senovės Romos kalboje constans reiškė pastovumą, patikimumą ir tvirtą laikyseną. Vėlesnėje krikščioniškoje tradicijoje tokie žodžiai buvo siejami su ištikimybe, dvasiniu tvirtumu ir principingumu.
Kastantas simboliškai gali reikšti atramą, tęstinumą ir atsparumą permainoms. Šios interpretacijos priklauso simbolinei vardų tradicijai, todėl jų negalima laikyti moksliškai įrodytomis išvadomis. Skirtingais laikotarpiais pastovumas buvo vertinamas kaip moralinė dorybė, pilietinė pareiga arba vidinė drausmė.
Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiama ne tik ramybė, bet ir ištvermė. Kita prasmės kryptis labiau akcentuoja patikimumą bei gebėjimą laikytis duoto žodžio. Šie aiškinimai kyla iš tos pačios lotyniškos sąvokos, tačiau skirtingai išryškina jos simbolinius aspektus.
