Kastancija siejama su lotynų kalbos žodžiu „constans“. Lietuviškai jis reiškia „pastovus“, „tvirtas“ arba „nekintantis“. Iš šio būdvardžio susijusi daiktavardinė forma „constantia“ verčiama kaip „pastovumas“, „ištvermė“ arba „tvirtumas“.
Pažodinė reikšmė nurodo ne fizinę galią, o patikimą tęstinumą. Ji apibūdina gebėjimą laikytis pasirinkto kelio ir nekeisti principų dėl trumpalaikių aplinkybių. Tokia interpretacija kyla iš paties lotyniško žodžio reikšmės.
Krikščioniškoje tradicijoje pastovumas buvo siejamas su ištikimybe tikėjimui, įsipareigojimams ir moraliniams principams. Romėnų kultūros aplinkoje pastovumas laikytas dorybe, padedančia išlaikyti tvarką bei pareigą. Šie ryšiai priklauso kultūros istorijai, o ne vienai privalomai vardo interpretacijai.
Kastancija kartais aiškinama ir kaip „ištikima“ arba „patikima“. Šie variantai išplaukia iš pastovumo sampratos, tačiau nėra pažodinis lotyniško originalo vertimas. Skirtingais laikotarpiais reikšmė galėjo būti suvokiama religiškai, morališkai arba simboliškai. Todėl vardas jungia nekintamumo, ištvermės ir nuoseklumo idėjas.
